Istorija

MONIKA DARS

Pasaulyje žinoma lietuvių pianistė Monika Dars (Daržinkevičiūtė) yra Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ buvusi mokinė.

Monika yra Respublikinių ir tarptautinių pianistų konkursų laureatė, koncertuojanti Europoje, JAV, Pietų Amerikoje ir Kanadoje kaip solistė ir kamerinių ansamblių atlikėja. Jos pasirodymai sulaukia pripažinimo už meninį prisilietimą, virtuoziškumą ir jam būdingą muzikalumą.

Monikos įrašus transliuoja Lietuvos Nacionalinis radijas ir televizija (Lietuva), TVP kultūra (Lenkija), Musiq3, Klara, Notele (Belgija), BRAVA (Olandija). Nuo 2023 m. rugsėjo Monika dėsto kamerinę muziką Mons ARTS2 karališkojoje konservatorijoje.

Daugiau apie lietuvių pianistę https://www.monikadars.com/.

GERŪTA GRINIŪTĖ

„2002 metais baigiau muzikos mokyklą „Lyra“, mokytojos Snieguolės Jogėlienės fortepijono klasę. Šiandien nepaprastai džiaugiuosi, kad būtent čia prasidėjo mano kelias. Juk ten, kur žengiami pirmieji žingsniai, gimsta ir auga kūrybinis alkis, arba – atvirkščiai: iš pradžių užčiuoptas susidomėjimas kokia nors veikla nejučia kažkur išsisklaido. Mano atveju, laimei, meilė muzikai sulapojo kaip didelis gražus sodas.

Puikiai prisimenu stojamąjį egzaminą į muzikos mokyklą. Egzamine plačiai besišypsanti mokytoja Elvyra Pakalnienė, vėliau visus septynerius metus vedusi mane solfedžio keliu, paprašė subelsti skirtingus ritmus. Tokia, regis, paprasta suaugusiajam užduotis vaiko akyse yra pirmasis stiprus išbandymas. Ir čia vienas svarbiausių dalykų, kurių šioje mokykloje netrūko nė iš vieno pedagogo, tai – siekis įkvėpti ir skatinti, o ne egzaminuoti. Nė vienas mokytojas nedėstė pamokų kaip savaime suprantamo dalyko – viskas, ko mokėmės, nuo specialybės iki muzikos istorijos buvo ryšku ir labai tikra. Pavyzdžiui, atsimenu, kad muzikos istorijos pamokose norėdavau sėdėti kuo arčiau mokytojo Petro Kvedaro. Kiekviena maža detalė, kurią jis pasakodavo iš kompozitorių gyvenimų ir kūrinių gimimo istorijų, atrodė, skrieja prieš akis kaip filmas. Šiandien mokytojo nebėra tarp mūsų, bet kibirkštėlės, kuriomis jis apdalino kiekvieną lankiusį jo pamokas, vienaip ar kitaip, tikiu, suliepsnojo ir gyvena kiekviename iš mūsų, skatina toliau smalsauti.

Ir kelionių mokykloje būta – nuo išvykos į Rygą, kurios metu, atsimenu, mokytoja Snieguolė šildė mano amžinai sušalusias rankas, kad tik Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Humoreka“ bažnyčioje suskambėtų aiškiai ir įtaigiai, iki kelionės į Kyjivą su mokytoja Ona Gladkoviene – vykome į jaunųjų pianistų konkursą. Ši išvyka atvėrė netikėtus ir visai kitokius muzikos pasaulio vaizdus.

Mokytojų paskatinimas ir siūlymai dalyvauti konkursuose mane labai džiugino. Nepaisant to, kad pradinėse klasėse prie pianino išsėdėti ne visada sekdavosi ilgai, bet pergalių – ir nedidelių, šauniai pagrojus koncerte, ir didesnių – pelnius konkurso laurus, skonis buvo labai saldus. Taigi, manau, būtent skatinimu ir pasitikėjimu mokytojai įjungė manyje variklį, kuris sukasi iki pat dabar, kai grįžusi po darbų iš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) rašau šį tekstą.

Muzikos mokyklą „Lyra“ baigusi 2002-aisiais, pravėriau kitos savo būsimos mylimos erdvės – Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos duris. Regis, esu pasakojusi istoriją apie tai, kaip mokytoja Snieguolė švelniai mane įviliojo į šios mokyklos glėbį. Svarstydama rinktis tęsti grojimo mokslus dar kelerius metus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, mokytojos prikalbinta nusprendžiau pamėginti stoti į Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą. Konsultacijų specialybės pamokoms ėjau pas doc. Jurgį Bialobžeskį, mokytojos Snieguolės dėstytoją, o man – tikrą muzikos šamaną, atvėrusį nepaprastą pianistinio gyvenimo pasaulį. Groti man sekėsi ir labai patiko, tad į fortepijono specialybę įstojau nesunkiai. Kitokie reikalai prasidėjo, kai teko krimsti sudėtingus teorinius mokslus. Visgi čia vis tiek norisi tarti ačiū naujosios mokyklos mokytojams Algirdui Kiškiui ir Jonui Rimšai – harmonijos ir solfedžio pamokų vedliams, padėjusiems nepasimesti, vis raginusiems nepasiduoti, nors, atvirai kalbant, buvo keletas mėnesių, kai maniau, kad niekaip neįveiksiu sudėtingų teorinių disciplinų. Ir vėl, manau, įsijungė tas vidinis variklis – ir ši mokykla tapo mano antraisiais namais.

Mokslus pavyko baigti puikiai, dvyliktą klasę baigiau pianistės doc. Albinos Šikšniūtės klasėje. Ir nors muzika buvo vienas mano plautis, jaučiau, kad kitas plautis, į kurį vis noriau traukiu orą, yra daugelis dominančių dalykų aplink: filosofija, istorija, kalbos, komunikacija. Bet kad ir kaip traukia kitokie, nauji horizontai, kryptį keisti kartais nelengva vien dėl žinojimo, kad ten, kur esi, tai, ką darai, yra užauginta nuo mažumės ir yra tavo iki pirštų galiukų.

Taigi taip po Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos sėkmingai įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Ketveri metai pralėkė sklandžiai, nors viduje jau kirbėjo mintis, kad norisi užsiimti ne tik muzikine veikla. Taip į gyvenimą atėjo visuomeninė veikla, savanorystė, darbas su užsienio studentais, atvykusiais į Lietuvą, pirmieji bandymai rašyti kultūros leidiniuose.

Pasibaigus bakalauro studijoms jau tikrai žinojau, kad muzika iš gyvenimo niekur nedings, bet noras ją neštis su savimi į kitus vandenis buvo stiprus, aiškus ir labai grynas. Taip galiausiai nusprendžiau nerti į žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, kaip tik atsiradus Analitinės žurnalistikos magistro studijų programai. Turiu prisipažinti, kad stoti ten nebuvo labai drąsu, bet smalsumas vedė pirmyn. Sėkmingai įstojusi į VU Analitinės žurnalistikos magistrą, dvejus metus mokiausi dalykų, kurie puikiai derėjo su mano jau baigtomis studijomis. O studijoms įsibėgėjus reikėjo rinktis, kur norėčiau atlikti praktiką. Nedvejodama pasirinkau LRT. Iš pradžių tai buvo praktika LRT.lt portale, tada atsirado darbas radijuje bei televizijoje ir pasipylė nauji iššūkiai.

Šiandien džiaugiuosi, galėdama ir toliau būti su muzika, analizuoti kintantį kultūros lauką, smagu, kad matymo ir darbų horizontai smarkiai išsiplėtė. Laidose kalbinu pašnekovus pačiomis įvairiausiomis temomis: nuo kultūros politikos iki „Eurovizijos“. Malonu sutikti daug nepaprastų asmenybių ir kartu, pavyzdžiui, keliaujant su „Nacionaline ekspedicija“, nepaprastai gera grįžti prie skambinimo fortepijonu. O viskas juk prasidėjo nuo gražių pirmųjų žingsnių muzikos mokykloje „Lyra“. Taigi ačiū mokyklai ir mokytojams! Tegul nepailstančių mokytojų smalsumo žadinimas ir žinių perdavimas įkvepia visus, žengiančius pirmuosius savo žingsnius su šia mokykla.“

DMITRIJUS AFANASJEVAS

Operos solistas, dainininkas, pedagogas, Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ ir Vievio meno mokyklos solinio dainavimo mokytojas metodininkas, Vilniaus miesto savivaldybės muzikos mokytojų metodinio būrelio pirmininko pavaduotojas.

Gimė 1977 m. Vilniuje. Muzikinį kelią pradėjo Vilniaus muzikos mokykloje „Lyra“, kurioje vienas pirmųjų baigė solinio dainavimo programą (mokytojo R. Aiduko klasė).

1996–2001 m.  mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje, kurioje įgijo muzikos mokyklos mokytojo, choro dirigento, choro (ansamblio) artisto kvalifikaciją (dėst. J. Talžūno klasė).

2006–2008  m. studijavo magistrantūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir įgijo mokytojo ir atlikėjo (dainavimas, prof. A. Januto klasė) profesinę kvalifikaciją.

Nuo 2006 m. dirba Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ solinio dainavimo mokytoju.

2007–2010  m. dirbo  Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Atlikti vaidmenys: Jozefas J. Strauss operetėje „Vienos kraujas“, Princas A. Spadavecchia muzikinėje pasakoje-žaidime vaikams „Pelenė“, Bonis E. Kalman operetėje „Čardašo karalienė“, Golo C. Debussy operoje „Pelėjas ir Melisanda“, Fedia J. Bock miuzikle „Smuikininkas ant stogo“, Karininkas P. Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“, Baronas Makaronas A. Kučinsko operoje vaikams „Bulvinė pasaka“, Jaunasis kunigėlis G. Kuprevičiaus miuzikle „Veronika“.

2010–2019  m. dirbo  Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Atlikti vaidmenys: Komisionierius G. Verdi operoje „Traviata“, Antanas Smetona G. Sodeikos operoje „Post futurum“, Seržantas G. Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“, Karininkas J. Massenet operoje „Manon“, Padavėjas R. Šerkšnytės operoje vaikams „Penki Merės stebuklai“, Kapitonas G. Puccini operoje „Manon Lesko“.

Dmitrijus Afanasjevas 2021 m. tapo Vilniaus miesto savivaldybės muzikos mokytojų metodinio būrelio pirmininko pavaduotoju. Nuo 2022 m. dirba solinio dainavimo mokytoju Vievio meno mokykloje.

Mokytojo ugdytiniai yra tapę tarptautinių, respublikinių konkursų nugalėtojais, laureatais.

INGA BOGDANOVIČIŪTĖ

„Po bakalauro studijų LMTA profesoriaus S. Okruško klasėje baigimo, įstojau į vieną geriausių
pasaulyje laikomą Hanoverio aukštąją muzikos ir teatro mokyklą Vokietijoje. Šioje mokykloje
tobulinausi solinio atlikimo, taip pat – senosios muzikos atlikimo klasėse.

Po studijų baigimo tęsiu koncertinę ir pedagoginę veiklą. Nuo 2020 m. bendradarbiauju su Hamburgo nacionaliniu baletu. Su trupe esu koncertavusi žymiausiose Vokietijos koncertų salėse tarp kurių Konzerthaus Berlin, Prinzregententheater München. 2023 m. įvyko suplanuoti pasirodymai Bacho muzikos savaitėje Tiuringene (Thüringen Bachwoche), taip pat festivalyje Baden Badene (Baden Baden Festspiele).

Muzikos mokyklą „Lyra“ ir mano pirmuosius mokytojus prisimenu su šiluma ir nostalgija. Norėčiau iš visos širdies padėkoti už pirmąsias pamokas, palaikymą ir motyvaciją eiti pasirinktu keliu.

Linkėjimai iš Vokietijos.“

IRMA BOGDANOVIČIŪTĖ

„Esu tirianti žurnalistė ir dokumentinio kino kūrėja. Lyros muzikos mokykloje baigiau fortepijono klasę, mokiausi pas mokytoją Alą Raškevičienę.

Vėliau perėjau į mokytojos Sunigildos Smolskienės klasę ir su ja atradau muzikavimo ir kūrybos džiaugsmą.

Solfedžio mokytoja Elvyra Pakalnienė taip pat iki šiol yra viena tų, kurias vadinu „mokytojomis nuo Dievo“. Tokių gyvenime sutikau net keletą ir tai būtent tie žmonės, su kuriais man, tuomet vaikui, buvo saugiausia ir mieliausia bendrauti ir kurti.

Ai, ir dar muzikos istorijos mokytojas Petras Kvedaras!

Ačiū jiems už gražų ir saugų laiką.“