Tarptautinė muzikos ir meno mokyklų moksleivių muzikologijos konferencija „M. K. Čiurlionis ir jo laikmetis“

Nuotolinė konferencija vyks MS TEAMS platformoje. Prisijungimo nuoroda bus skelbiama artėjant renginiui.

Renginyje dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Šveicarijos ir kitų šalių meno/muzikos mokyklų bei specialiojo muzikinio ugdymo įstaigų moksleiviai.

Konferenciją mokykloje organizuoja muzikos istorijos ir teorijos sekcijos mokytojos: Nadežda Dambrauskienė, Laima Budzinauskienė ir Elvyra Pakalnienė. Konferencija organizuojama bendradarbiaujant su Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) ir Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokykla.

Konferencija NEMOKAMA!

Renginio AFIŠA >.

Renginio anotacija:

2025 m. Lietuvoje ir pasaulyje bus plačiai minimos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) 150-osios gimimo metinės. M. K. Čiurlionis – neeilinė asmenybė, kuri buvo apdovanota kompozitoriaus, tapytojo, rašytojo ir fotografo gabumais. Jis buvo vienas iš abstrakčiojo meno judėjimo pradininkų Europoje. M. K. Čiurlionis paliko apie 300 paveikslų, 700 eskizų, piešinių ir grafikos darbų, per 200 muzikos kūrinių –  nuo simfoninių poemų „Miške“ ir „Jūra“ iki kūrinių  fortepijonui, chorui ir vargonams.

Minint M. K. Čiurlionio 150-mečio jubiliejų, moksleivių konferencijoje kviečiame pažvelgti ne tik į šio kūrėjo dailės ir muzikos kūrinius, bet ir į jo laikmetį. M. K. Čiurlionis gyveno ir kūrė XIX-XX amžių  sandūroje, formuojantis naujiems meno judėjimams. Tai buvo laikotarpis tarp romantizmo ir modernizmo pradžios, kurio metu kūrė tokie kompozitoriai kaip Claude Debussy (1862–1918), Maurice Ravel (1875–1937), Gustav Mahler (1860–1911), Arnold Schoenberg (1874–1951) ir kt. Nauji kūrybiniai vėjai jau kilo ir Lietuvos muzikos istorijoje. To paties laikotarpio dailėje sava kūryba garsėjo Gustav Klimt (1862–1918), Edvard Munch (1863–1944), Paul Gauguin (1848–1903) ir pan. Tai buvo unikalių menininkų laikas, kurie, kaip ir M. K. Čiurlionis, sava kūryba prisidėjo prie kultūros įvairovės.

Taip pat kviečiame atkreipti dėmesį į M. K. Čiurlionio kultūrinio paveldo atminimo įamžinimą, jo kūrybai skirtus mokslinius tyrimus bei kūrinių leidybą, meno sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje, jo vardu tituluojamus renginius, kolektyvus, institucijas ir pan. Nereikia pamiršti ir to fakto, kad M. K. Čiurlionio darbai ir veikla padarė didelę įtaką ir šiuolaikinei Lietuvos kultūrai.